Net 3,3 mln. tonų CO2, 704 tonos azoto oksidų ir 251 tona dulkių per metus. Toks bus rezultatas, taikant du mobilumo pakete numatytus apribojimus – privalomą krovininių automobilių grįžimą į bazę ir kabotažo apribojimą – kurie turėtų įsigalioti kitų metų vasarį.
Duomenys remiasi tyrimais, kuriuos Europos Komisija užsakė atlikti siekdama įvertinti galimą šių pokyčių poveikį.
Šių metų vasario 19 d. Europos Komisija pateikė ataskaitą, kuri rodo, kad privalomas transporto priemonių grįžimas į vieną iš vežėjo šalies veiklos centrų ne vėliau kaip kas aštuonias savaites išvažiavus iš šios šalies prisidės prie 4,6% transporto išmetamo anglies dvideginio kiekio padidėjimo iki 2023 m.
Reikėtų prisiminti, kad jau derybų dėl mobilumo paketo metu Europos Komisija išreiškė susirūpinimą, kad du pirmiau minėti galiojančių Europos Sąjungos transporto reglamentų pakeitimų aspektai prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams. Nepaisant to, prieš priimant paketą šių dviejų nuostatų poveikis nebuvo įvertintas, todėl Europos Komisija įsipareigojo nuodugniai įvertinti galimą jų poveikį klimatui, aplinkai ir bendrajai rinkai. Nepriklausomų konsultantų atliktų tyrimų rezultatai buvo perduoti visoms suinteresuotoms šalims – valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.
Rezultatai aiškiai rodo, kad privalomas krovininių automobilių grįžimas ir kabotažo apribojimas turės įtakos transporto išmetamo CO2 kiekio padidėjimui ir prieštaraus Europos žaliojo kurso tikslams. Išanalizavus nuostatą dėl privalomo transporto priemonių grįžimo pagal pateiktą scenarijų, padaryta išvada, kad tai gali sukelti papildomų kelionių, dėl kurių iki 2023 m. išmetamo CO2 kiekis gali padidėti net 2,9 mln. Savo ruožtu tyrime dėl kabotažo apribojimo apskaičiuota, kad įvestas reglamentas gali sukelti išmetamo CO2 kiekio padidėjimą 397 000 tonų ir padaryti neigiamą ilgalaikį poveikį geležinkelių ir intermodaliniam krovinių transportui.
Palyginimui, atsižvelgiant į abiejų tyrimų rezultatus, šios dvi nuostatos galėtų sukelti iki 3,3 mln. išmetamo CO2 padidėjimą per metus, o tai yra panašu į Estijos transporto išmetamų teršalų metinę vertę.
Remdamasi turimais duomenimis ir tyrimų rezultatais, Europos Komisija siekia pradėti diskusijas su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir visomis suinteresuotosiomis šalimis dėl galimų tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir poreikį užtikrinti aukštus socialinius standartus ir vairuotojų gerovę.
Mūsų mokymų ir internetinių seminarų metu mes informavome, kad aukščiau minėtas poveikio įvertinimas yra atliekamas ir mes paraginome jus dalyvauti apklausoje. Mūsų ekspertai ir toliau stebės įvykių raidą ir informuos, ar papildomas išmetamo CO2 kiekis bus priežastis pakeisti mobilumo paketą, kurio tolesnės nuostatos turėtų įsigalioti kitų metų vasarį.
EK ataskaitos:
https://ec.europa.eu/transport/modes/road/news/2021-02-mobility-package-i-studies_en
https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/131db520-72ab-11eb-9ac9-01aa75ed71a1
https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/72659808-7ec1-11ea-aea8-01aa75ed71a1